Lietuvoje pradėjus kalbėti apie gėrimų pakuotės užstato sistemą, pasigirdo kalbų apie antrinį stiklo taros panaudojimą. Stiklo perdirbėjai tikisi, kad įdiegus užstato sistemą kur kas daugiau stiklo atliekų pasieks perdirbimo gamyklas, tuo pačiu nuo šimtmečius yrančių atliekų bus geriau apsaugota mūsų aplinka.

Lietuvoje vienam gyventojui kasmet susidaro maždaug 33 kg stiklo atliekų. Tai ne tik buteliai, stiklainiai, bet ir stiklas iš įvairių buitinių prietaisų. Buitinės technikos ir elektronikos prietaisuose yra ne tik plastiko, įvairių metalų, bet ir stiklo, kuris, perdirbant elektroniką, kaip ir kitos medžiagos, yra atskiriamas, paruošiamas perdirbti ir perdirbamas. Stiklo galima rasti skalbimo mašinose, mikrobangų krosnelėse, viryklėse, televizoriuose ir kituose prietaisuose.

„Visas atliekų rūšis privalome išrūšiuoti ir sutvarkyti, todėl mūsų atliekų tvarkymo sistemoje perdirbama nemažai pramoninio stiklo atliekų“, – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Elektronikos perdirbėjai stiklą išrūšiuoja, jį susmulkina specialiais įrengimais. Pavyzdžiui, viena iš licencijas tvarkyti elektronikos atliekas turinčių Lietuvos įmonių „Atliekų tvarkymo centras“ pernai sutvarkė apie 400 tonų stiklo iš nenaudojamos elektronikos.

Elektronikos perdirbėjai stiklą dažniausiai perduoda specializuotiems stiklo atliekų tvarkytojams, kurių skaičius Lietuvoje nesiekia dešimties. Šie papildomai apdoroja stiklą ir pagamina stiklo granules. Iš elektronikos stiklo granulių gaminami stiklo blokeliai, granulės naudojamos kaip biri izoliacija, taip pat granulės tinka sausų mišinių, lengvųjų betonų, blokelių, apdailos plokščių, drenažo ar akmens masės gaminių gamybai, kelių tiesimui.

Kartais stiklo antrinė žaliava išgaunama ir iš pavojingų atliekų. Toks pavyzdys yra kineskopiniai televizoriai. Juose esančių kineskopų vidinės dalies paviršiuje yra pavojingų medžiagų, todėl jiems tvarkyti reikia specialaus pasirengimo, žinių bei įrangos. Licencijuoti atliekų tvarkytojai nuo kineskopų vidinio paviršiaus pašalina pavojingas medžiagas – metalo dulkes (liuminoforą), – ir tada kineskopų stiklas pavirsta nepavojinga antrine žaliava. Tokį stiklą galima naudoti stiklo granulių gamybai ir pan.

Pavojingas medžiagas iš kineskopų šalinti turinčios leidimus bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius pasakoja, kad pavojingos medžiagos iš kineskopų šalinamos su specialia, darbuotojų ir aplinkos saugumą užtikrinančia įranga, kurios komplektas kainuoja nemažus pinigus. Po kenksmingų medžiagų pašalinimo stiklas perdirbamas ir naudojamas pramoniniams gaminiams bei statybose.

Elektronikos ir buitinės technikos atliekų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius, nes patekę į sąvartynus tos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos gamtai. Apie tinkamą tokių atliekų tvarkymą pagal teisės aktų nustatytą tvarką, prižiūrimą Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų, daugiau informacijos galima rasti www.mesrusiuojam.lt arba socialiniame tinkle Facebook profilyje „Mes rūšiuojam“.