Atvėsus orams, panaudotos alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams kasmet sumažėja beveik trečdaliu. Šiemet specialistai prognozuoja dar blogesnę situaciją, nes dėl naftos kainų svyravimo atliekų tvarkytojai už alyvos surinkimą pradėjo rinkti mokesčius.
Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui fiksuojamas panaudotos alyvos kiekių sumažėjimas. Taip nutinka greičiausiai dėl to, kad aplinkosaugos reikalavimų nepaisantys automobilių servisai panaudotą tepalą naudoja kaip kurą šildant patalpas.
Šiemet panaudoto tepalo surinkimo kiekį nulems ir tai, kad atliekų tvarkytojai pradeda įvedinėti mokestį už panaudotos alyvos surinkimą. Pasaulio rinkose fiksuojamas naftos kainos sumažėjimas paveikė ir atliekų tvarkymo rinką. Iki naftos kainos sumažėjimo norint išgauti bazinę alyvą, iš kurios gaminamos įvairių rūšių alyvos, buvo naudojama panaudotas tepalas. Iš panaudoto tepalo išgaunama net apie 80 proc. bazinės alyvos. Tačiau sumažėjus naftos kainoms, pigiau tapo bazinę alyvą išgauti tiesiai iš naftos. Bazinės alyvos išskyrimas iš panaudoto tepalo yra technologiškai pakankamai sudėtingas procesas, taip pat nemažai pastangų reikalauja panaudoto tepalo surinkimas, todėl panaudotas tepalas rinkoje neteko vertės. Už tepalo atliekų surinkimą pradėtas imti mokestis.
Atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad pasaulio rinkoje nekylant naftos kainoms, susiformavo tokia situacija, kai surinkti nemokamai alyvos atliekų nėra galimybių.
„Panaudotą alyvą perdirbančios įmonės Europoje drastiškai mažina priimamos panaudotos alyvos kiekį, neretai tenka mokėti už šių atliekų regeneravimą, kai prieš porą metų situacija buvo priešinga. Jei padėtis naftos rinkoje išliks panaši, tuomet nuo kitų metų pradžios už panaudoto tepalo pridavimą atliekų turėtojams gali tekti mokėti dar daugiau,“ – pasikeitimus apibendrino A.Puškorius.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis, vertindamas susiklosčiusią situaciją, mano, kad naftos kainos ir toliau darys poveikį tepalo perdirbimo rinka, o rinkos dalyviams už tepalų tvarkymą teks mokėti vis daugiau.
„Nepaisant susiklosčiusios situacijos nuolat raginame atliekų turėtojus neteršti aplinkos, kurioje patys gyvena“, – sako A.Skinulis. Už aplinkos teršimą galima sulaukti nuobaudų tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms. Pavyzdžiui, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas gali užtraukti baudą iki 1737 eurų.
Lietuvoje į rinką kasmet patenka apie 25 tūkst. tonų įvairių alyvų. Licencijuoti atliekų tvarkytojai kasmet surenka apie 3 tūkst. tonų panaudoto tepalo. Tikėtina, kad įvedus mokestį už atliekų tvarkymą surenkamas kiekis dar labiau sumažės. Lietuvoje yra ne vienas šimtas nedidelių automobilių servisų ar įmonių, kurios užsiima automobilių remontu ir techniniu aptarnavimu, kuriuose nuolat automobiliams keičiami tepalai, tačiau, tačiau per metus tokių įmonių panaudotos alyvos pridavimai servisuose nesiekia 200 kg. Specialistai spėja, jog tokiuose servisuose alyva priduodama tik tuomet, kai vyksta patikrinimai.
Mokslininkai įspėja, kad į aplinką patekęs panaudotas tepalas gali užteršti gruntą ir gruntinius vandenis, o deginant alyvas išsiskiria daug kenksmingų medžiagų – sunkieji metalai (kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, švinas, varis, vanadis, cinkas ir kt. metalai), magnis, halogenai (fluoras, chloras), PCB, PCT, dioksinai, furanai bei įprasti kuro degimo produktai – sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies oksidai, kietosios dalelės ir kt.
