Per Heloviną ir Visų šventųjų dieną sukaupiami milžiniški kiekiai atliekų gyventojams nuperkant milijonus šventinių kostiumų ir kapinėse paliekant tonas žvakių bei plastikinių gėlių. Ar Lietuvos gyventojų požiūris keičiasi?

Kapines tvarkančios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis sako, kad gyventojai, tikėtina, dėl pandemijos jau spalio mėnesį aktyviau pradėjo lankyti kapus.

„Jau matome, kad bus labai dideli kaštai sutvarkyti tiek daug atliekų – jų šiųmetinį spalį kapinėse yra kur kas daugiau nei įprastai. Jei kasmet spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje išvežamas kiekis patrigubėja, tai šį mėnesį atliekų turėtų būti net keturis kartus daugiau“, – sako D. Jakutonis.

Paprastai per mėnesį iš šios įmonės Vilniuje valdomų kapinių išvežama apie 200 tonų atliekų.

Duomenų, kiek per metus Lietuvos gyventojai palieka žvakių vien kapinėse, nėra. Už Lietuvą pagal gyventojų skaičių mažesnė Slovėnija (šalyje gyvena apie 2 mln.) skelbia, kad šios šalies gyventojai per metus ant kapų uždega apie 16 mln. žvakių, iš kurių du trečdalius – lapkričio 1-ąją, per Visų šventųjų dieną. Ir, nors duomenys, rodo, kad pernai rinkai buvo patiekta 15 proc. mažiau žvakių nei 2018 metais, Slovėnijos aplinkosaugininkai vis tiek perspėja nepamiršti, kad visos kapų žvakės tampa atliekomis.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė atkreipia dėmesį ir į pastaruoju metu itin populiarėjančias dekoratyvines LED žvakes. Tokias žvakes gyventojai naudoja buityje ar švenčiu metu, o kai kurie atsineša ir į kapines.

„Dekoratyvinės ar arbatinės žvakės priskiriamos elektronikos įrangai, jeigu jose yra įmontuotos nešiojamosios baterijos. Dar viena baterija gali būti įmontuota ir tokių žvakių nuotoliniuose valdymo pulteliuose. Tačiau baterijose, kaip ir nešiojamuose akumuliatoriuose, yra pavojingų medžiagų kaip švino, ličio, cinko ar kadmio, kurias būtina tinkamai sutvarkyti ir jokiu būdu nešalinti baterijų į buitinių atliekų konteinerius. Dėl netinkamo šių gaminių atliekų šalinimo ir patekimo į sąvartynus kyla pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai“, –  sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Maža to, kapinėse taip pat atsiduria tonos ne tik plastikinių ir stiklo žvakių, bet ir plastikinių gėlių, kurios patekusios į aplinką dūla šimtus metų. O per Helovino šventę, vykstančią Visų šventųjų dienos išvakarėse, atliekų srautą papildo milijonai šventinių kostiumų ir įvairių elektrinių girliandų bei kitų dekoracijų, šviežių ir plastikinių moliūgų.

„Būtent išmetami moliūgai ir tokiu būdu iššvaistomas maistas kelia daug diskusijų dėl ekologijos ir išteklių netausojimo daugelyje pasaulio šalių. Neretai plastikiniai moliūgai kartu su baterijomis tiesiog išmetami į buitinių atliekų konteinerius, todėl į aplinką patenka pavojingos cheminės medžiagos“, – pažymi EGIO ir GIA vadovė.

Helovinui skirtoje aprangoje yra daug plastiko, kurį sunku perdirbti. Dėl to geriausia vengti plastiko, šventinius kostiumus naudoti pakartotinai ar įsigyti labdaros parduotuvėse.

Kaip elgiasi ir ką keisti

„Užtektų prie kapo atnešti po vieną žvakutę, o ne pirkti jas dėžėmis. Dėl tokių varžybų kapinių žvakės atsiranda ne tik joms skirtuose stiklo ir plastiko konteineriuose, bet ir tarp žaliųjų atliekų“, –  teigia D. Jakutonis.

Lapkričio 2-osios draugijos pirmininkas Valdas Kaminskas sako, nors žmonių požiūris po truputį keičiasi, tačiau esminiai pokyčiai vis tik būtini.

„Pirmiausia reikėtų rinktis daugkartinę žvakidę su keičiama šerdimi – tai leistų gerokai sumažinti atliekų srautą. Kadangi atliekų vis tiek bus, būtina ir Lietuvoje organizuoti jų perdirbimą. Pavyzdžiui, Slovėnijoje per metus perdirbama apie 1 tūkst. tonų kapinių žvakių, kai Lietuvoje – nei vienos. Be to, savivaldybės galėtų įpareigoti gyventojus griežčiau palaikyti tvarką ir švarą savo prižiūrimose kapavietėse bei jose nekaupti išdegusių žvakių ir plastiko gėlių. Galbūt reikėtų pagalvoti ir apie ekologinį mokestį už kapinių atliekų tvarkymą. Mokestis paskatintų gyventojus atsakingiau vartoti ir rūšiuoti“, – kalba V. Kaminskas.

Lietuvos gyventojai visą informaciją apie smulkios elektronikos, baterijų ir akumuliatorių bei kitų atliekų pridavimą gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.