Gyventojams panaudotos alyvos deginimas namų ar kitų patalpų šildymui užtrauks baudą iki 540 eurų. Numatyta administracinė atsakomybė nežymiai sumažins nelegalius alyvų deginimo atvejus, tačiau iš esmės neišspręs alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo problemų, sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Seimui teikiamos Aplinkos ministerijos parengtos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kurios numato sankcijas už alyvos atliekų deginimą ir panaudotos alyvos perdavimą asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų. Pagal jas už panaudotos alyvos deginimą asmenims gresia bauda iki 540 eurų, o už alyvų atliekų perdavimą neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims – iki 560 eurų.

„Numatyta administracinė atsakomybė nežymiai sumažins nelegalius alyvos deginimo atvejus, tačiau bent jau artimiausiu metu iš esmės neišspręs šių atliekų surinkimo ir tvarkymo problemų. Sunkumų kyla dėl to, kad panaudoto tepalo vertė rinkoje vis dar yra neigiama ir už šių atliekų surinkimą bei tvarkymą reikia mokėti. Vienas iš galimų sprendimo būdų – numatyti autoservisui prievolę priduoti tam tikrą kiekį alyvos atliekų“, – sako alyvos surinkimą iš automobilių servisų ir parduotuvių organizuojančios bei tinkamą jų sutvarkymą finansuojančios GIA vadovas A. Skinulis.

Alyvos atliekų paklausa perdirbimui gerokai sumažėjo dėl smarkiai smukusios naftos kainos. Dar nuo 2016 metų pradžios panaudoto tepalo kaina Lietuvoje įgijo neigiamą rinkos vertę. Dėl to automobilių servisams tenka patuštinti savo piniginę ir atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų.

Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad alyvos gamintojai ir importuotojai turi kompensuoti autoservisams ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus, jei alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama. Praktikoje ši įstatymo nuostata neveikia: autoservisai ar atliekų tvarkytojai nežino, į ką kreiptis, o alyvos gamintojas ar importuotojas – kam kompensuoti panaudoto tepalo surinkimo ir sutvarkymo sąnaudas.

„Alyva yra degi ir tam, kad nereikėtų pirkti dyzelino, jos atliekos neteisėtai naudojamos automobilių servisų, namų ir kitų pastatų šildymui. Tačiau panaudotas tepalas yra priskiriamas pavojingos atliekoms, todėl turi būti rūšiuojamas ir tvarkomas taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvos rinkoje patiekiama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis – iki 4 tūkst. tonų kasmet. Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama.

Šiuo metu šviesiosios naftos barelis „Nymex“ biržoje kainuoja apie 52 JAV dolerius. Naftos kainai pakilus iki maždaug 80 JAV dolerių už barelį alyvos atliekų, iš kurių išgaunama bazinė alyva, paklausa perdirbimui vėl atsigautų. Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.

GIA atliekų tvarkymo sistemoje per 2016 metus buvo surinkta apie 700 tonų alyvos atliekų, 2015-aisiais jų kiekis siekė 773 tonas.

Autoservisai visas susidariusias alyvos ir kitas automobilių remonto atliekas turi atiduoti atliekų tvarkytojams, o ne klientams. Alyvos atliekos yra stipriai užterštas įvairiais metalais, kurie gali sukelti įvairius susirgimus. Panaudoto tepalo deginimas pastatuose daro didelę žalą gamtai, nes degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.