Neskubantys pavasario orai nerimą kelia aplinkosaugos specialistams – kol nesibaigė šildymo sezonas, atliekų tvarkytojams priduodama trečdaliu mažiau panaudoto tepalo, nei šiltuoju metų laiku. Manoma, kad didžioji panaudoto tepalo dalis panaudojama kaip kuras šildant įvairias patalpas ir pavojingomis medžiagomis užteršia orą.

Atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, jog šaltuoju metų laiku (spalį – kovą) jų bendrovė surenka 30 proc. mažiau panaudotos alyvos, nei kitais mėnesiais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad panaudotas tepalas yra sudeginamas kaip kuras.

Lietuvoje į rinką kasmet patenka apie 25 tūkst. tonų įvairių alyvų. Licencijuoti atliekų tvarkytojai kasmet surenka tik apie 3 tūkst. tonų panaudoto tepalo.

Atliekų tvarkymo specialistai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra ne vienas šimtas nedidelių automobilių servisų ar įmonių, kurios užsiima automobilių remontu ir techniniu aptarnavimu, kuriuose nuolat automobiliams keičiami tepalai, tačiau, tačiau per metus tokių įmonių panaudotos alyvos pridavimai servisuose nesiekia 200 kg. Specialistai mano, jog tokiuose servisuose alyva priduodama tik tuomet, kai vyksta patikrinimai.

Mokslininkai įspėja, kad deginant alyvas išsiskiria daug kenksmingų medžiagų – sunkieji metalai (kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, švinas, varis, vanadis, cinkas ir kt. metalai), magnis, halogenai (fluoras, chloras), PCB, PCT, dioksinai, furanai bei įprasti kuro degimo produktai – sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies oksidai, kietosios dalelės ir kt.

Norint panaudotą alyvą deginti nekenkiant aplinkai, tai turi būti atliekama specialiose krosnyse su specialiais filtrais bei aukšta degimo temperatūra (virš 1100 oC), tam kad organiniai teršalai būtų visiškai suardyti.

Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) organizuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų tvarkymą ir finansuoja transporto priemonių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (bamperių, automobilių salono apdailų, plastikų, gumų, stiklų ir kt.) tinkamą sutvarkymą. GIA vadovas Alfredas Skinulis sako, jog deginant panaudotą tepalą, ne tik teršiama aplinka, bet ir sunaikinama antrinė žaliava, iš kurios būtų galima vėl pagaminti automobilinę alyvą.

„Panaudotame tepale yra net 80 proc. bazinės alyvos, kuri tinkamai perdirbant galėtų būti sėkmingai panaudota antrą kartą“, – sako A.Skinulis.

Kaip žinoma, prasidėjus šildymo sezonui oro tarša kasmet padidėja. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.). Apinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos nuolat primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia krosnyse deginti atliekas, už tai gali būti skirtos baudos.