Kasmet į Lietuvą įvežama vis daugiau elektronikos, kurios nesutvarkytos atliekos teršia aplinką ir kelia pavojų gyventojams.
2013 metais į Lietuvos vidaus rinką pateko 26,123 tonos buitinės elektronikos, 2014 metais šis skaičius jau siekė 29,679 tonos, tai yra 13 proc. daugiau nei prieš metus. Kuo daugiau elektronikos ir buitinės technikos patenka į Lietuvą, tuo daugiau jos atliekų užgriozdina sandėliukus, patenka į buitinių atliekų sąvartynus arba tiesiog nukeliauja į pamiškes ar palaukes.
2014 metais Lietuvoje tinkamai sutvarkyta (perdirbta) beveik 37 proc. elektronikos gaminių atliekų, skaičiuojant nuo vidaus rinkai patiekto kiekio. Likusi dalis atliekų surinkėjams ir perdirbėjams nepateko.
Nuolatinis importuojamos elektronikos ir buitinės technikos kiekio didėjimas kelia nerimą tiek aplinkosaugos specialistams, tiek atliekų tvarkytojams.
„Matome nuolatinį skaičių augimą, o tai liudija apie tai, kad kuriama atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema turi būti nuolat tobulinama, plečiama, privalo nepriekaištingai funkcionuoti. Gyventojams turi būti nuolat aiškinama apie atliekų daromą žalą gamai, įtaką sveikatai“, – sako VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis. Anot jo, didėjantys įvežamos elektronikos skaičiai reikalauja vis atsakingesnio ir kruopštesnio darbo, įprastų priemonių dažniausiai nebeužtenka tam, kad būtų užtikrintas elektronikos atliekų surinkimas.
„Pas mus perdirbimui kasmet patenka vis didesnis kiekis elektronikos ir buitinės technikos atliekų, todėl turime nuolat plėsti savo pajėgumus, ieškoti naujų galimybių tvarkant atliekas bei jas surenkant iš gyventojų“, – sako elektronikos atliekas tvarkančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.
Tuo atveju, kai buitinė technika ar elektronika nukeliauja į buitinių atliekų konteinerį, yra ne tik pažeidžiami teisės aktai, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerija, bet ir teršiama gamta, o žmonija nebeturi galimybės pakartotinai panaudoti įvairias medžiagas – plastiką, metalą, taip pat ir tauriuosius metalus. Į buitinių atliekų konteinerius dažniausiai nukeliauja smulkūs prietaisai – telefonai, virduliai, plaukų džiovintuvai, virtuvės kombainai ir pan. Stambūs buities prietaisai paprastai į sąvartynus nepakliūva, tačiau jie dažnai užima vietą sandėliukuose arba nukeliauja į nuošalesnę pamiškę.
Praėjusiais mokslo metais apie 1400 Lietuvos švietimo įstaigų aktyviai dalyvavo aplinkosauginiame projekte „Mes rūšiuojam“ ir suvienijo jėgas rūšiuojant elektros ir elektroninės įrangos, buitinės technikos bei nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas. Atliekų surinkimas ir perdirbimas vyksta pagal Aplinkos ministerijos nustatytas tvarkas bei aprobuotus teisės aktus. Gausus projekto dalyvių būrys nuo projekto pradžios iki praėjusių metų rudens surinko 720 tonų elektronikos ir 25 tonas baterijų atliekų. Į projektą aktyviai įsijungė ir automobilių servisai bei įvairios įmonės. Daugiau informacijos galima rasti http://www.mesrusiuojam.lt/