2015 metais Lietuvos gyventojas nupirko 242 gramus nešiojamųjų baterijų, arba trečdaliu mažiau nei Estijos gyventojas. Europos nešiojamųjų baterijų asociacijos (European Portable Battery Association, EPBA) duomenys rodo, kad Lietuvoje vis dar nemažas kiekis nešiojamųjų baterijų yra neapskaitoma arba apskaitoma tik iš dalies.

EPBA duomenimis, 2015 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai pardavė 700 tonų nešiojamųjų baterijų, vienam šalies gyventojui jų atiteko 242 gramai. Estijos gyventojas nupirko vidutiniškai apie 363 gramus nešiojamųjų baterijų, Latvijos – 254 gramus ir tai yra keliskart mažiau nei Danijos, Norvegijos, Vokietijos ar Austrijos gyventojas.

„Tarptautinės asociacijos duomenimis, patiektų baterijų svoris vienam Lietuvos gyventojui yra trečdaliu mažesnis nei Estijos gyventojui. Duomenys siunčia nerimo signalą, kad tiek Lietuvos, tiek kaimyninės Latvijos nemaža nešiojamųjų baterijų rinkos dalis vis dar yra šešėlyje. Gamintojai ir importuotojai, nevykdantys teisės aktuose numatytos pareigos tvarkyti ir finansuoti baterijų atliekas, baterijas rinkoje gali parduoti pigiau. Ir, nors Aplinkos ministerija deda daug pastangų, bet yra nemažai problemų su kontroliuojančiomis institucijomis, ypač sostinėje ar Kaune“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Tarptautinės asociacijos „WEEE forumas“, kurios nare yra EGIO, paviešintais EPBA duomenimis, 2015-aisiais Lietuvoje perdirbimui buvo surinkta 300 tonų nešiojamų baterijų (vienam gyventojui – apie 104 gramus), Latvijoje – atitinkamai 125 tonos ir apie 63 gramus, o Estijoje – 180 tonų ir apie 159 gramus.

Aplinkos ministerija, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) direktyvas, yra nustačiusi labai griežtus reikalavimus nešiojamųjų baterijų tvarkymui. Pagal juos nuo 2016 metų Lietuva turi surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 45 proc. visų rinkai patiektų baterijų pagal svorį. GIA nariai 2016-aisiais vidaus rinkai pardavė 159,66 tonas nešiojamųjų baterijų, o sutvarkė 71,93 tonas baterijų atliekų.

„GIA jau ne vienerius metus nuosekliai kuria ir plečia elektronikos bei baterijų atliekų surinkimo tinklą, todėl gyventojams yra patogu baterijas priduoti. Nebenaudojamas baterijas galima priduoti jų pardavėjams arba prekybos centruose įrengtose specialiose talpose baterijoms surinkti. Asociacija taip pat kasmet vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam“ (www.mesrūšuojam.lt), skirtą įmonėms, įvairioms organizacijoms, švietimo ir mokslo įstaigoms bei autoservisams visoje Lietuvoje. Projekto metu renkamos nešiojamų baterijų, elektros ir elektroninės įrangos bei automobilių atliekos“, – sako A. Skinulis.

EPBA duomenimis, 2015 metais gamintojai ir importuotojai ES valstybių, Norvegijos ir Šveicarijos rinkoms patiekė apie 222 tūkst. tonų arba maždaug 10,5 mlrd. nešiojamųjų baterijų – tai sudarė apie 20 nešiojamų baterijų (425 gramus) vienam gyventojui. Šiose valstybėse buvo surinkta apie 91 tūkst. tonų (vienam gyventojui – 174 gramai) baterijų atliekų, arba 41 proc. visų rinkoms patiektų baterijų pagal svorį.

EPBA pažymi, kad tik 11 iš 28 ES valstybių pasiekė arba viršijo 45 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo lygį. Tarp tokių valstybių buvo Austrija, Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Suomija, Vengrija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija ir Švedija. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad likusioms 17 ES šalių gali būti labai sudėtinga arba net neįmanoma artimiausiu metu pasiekti numatytą šių atliekų surinkimo užduotį – 45 proc. visų į rinką parduotų nešiojamųjų baterijų.

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai yra belaidžiuose elektros prietaisuose (mobiliuose telefonuose, planšetėse, nešiojamuose kompiuteriuose), žaisluose, klausos aparatuose, laikrodžiuose ir pan. Nešiojamose baterijose, kaip ir akumuliatoriuose, yra pavojingų medžiagų (švino, gyvsidabrio, kadmio ir kitų toksinių elementų), todėl netinkamas šių gaminių atliekų šalinimas kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.