Lietuvoje elektra varomų registruotų lengvųjų automobilių skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo 5,4 karto. Augimas – stulbinantis, nors elektromobilių populiarumas Lietuvoje nei iš tolo dar neprilygsta, pavyzdžiui, jų naudojimuisi Norvegijoje, kurioje daugiau kaip dešimtadalis transporto priemonių yra varomos elektra. Kada bus perdirbtas pirmasis elektromobilis Lietuvoje?

Elektra varomų transporto priemonių populiarumas kasmet visame pasaulyje tik didėja – prie to bene labiausiai prisideda griežtėjantys reikalavimai automobilių išmetamiems teršalams ir mažėjančios elektromobilių baterijų kainos. Pagrindiniai automobilių gamintojai JAV ir ES šalyse, kaip „Tesla Motors“, „Nissan“, Renault“, „Volkswagen“ ir kiti skelbiasi vis daugiau lėšų investuojantys į elektromobilių gamybą. Pavyzdžiui, į skandalą dėl automobilių taršos rezultatų klastojimo įbridęs „Volkswagen“ pernai skelbė, kad į elektromobilių gamybą investuos milijardus eurų ir, kad iki 2025 metų šios transporto priemonės sudarys ketvirtį visų gaminamų automobilių.

„Lietuvos gyventojai dar tik atranda aplinkai draugišką transporto priemonę – elektromobilį, tačiau atliekų perdirbėjai jau dabar yra sukūrę visą infrastruktūrą ne tik degimo variklių varomų transporto priemonių, bet ir elektromobilių akumuliatorių atliekoms tvarkyti“, – teigia atliekų tvarkymą organizuojančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad ličio jonų baterijų varomų elektromobilių akumuliatorių perdirbimas yra kur kas sudėtingesnis nei įprastinių vidaus variklių varomų automobilių akumuliatorių, tačiau elektra varomi automobiliai neturi tokių atliekų, kaip filtrai ar tepalai, kurie tinkamai nesutvarkyti teršia aplinką.

„Jei automobilių gamintojai pasaulyje investuoja į daug energijos sugebančias išlaikyti baterijas, tai baterijų perdirbėjai bando naujas technologijas, kaip išgauti medžiagas antriniam elektrinių automobilių akumuliatorių panaudojimui“, – kalba A. Puškorius.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit sako kol kas nėra duomenų iš netinkamų naudojimui automobilių tvarkytojų apie elektromobilių utilizavimą Lietuvoje. „Turbūt nereikėtų dėl to stebėtis, nes elektromobilių rinka mūsų šalyje yra dar labai jauna. Kita vertus, naujų elektromobilių akumuliatorių naudojimo terminas yra kur kas ilgesnis nei įprastų, o senų lengvųjų elektrinių transporto priemonių Lietuvoje tikrai nebus daug“, – sako V. Jankoit.

„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje 2017 metų sausio pradžioje buvo įregistruotas 351 lengvasis elektromobilis – 2,2 karto daugiau nei prieš metus ir net 5,4 karto daugiau nei 2015-ųjų pradžioje. Tai yra lašas jūroje, palyginti su elektromobilių rinkos lydere pasaulyje – Norvegija. Šios Skandinavijos šalies keliais pernai gruodį važinėjo per 100 tūkst. transporto priemonių su elektriniais akumuliatoriais, tikimasi, kad 2020 metais jų bus 400 tūkstančių. Pernai daugiau nei dešimtadalis visų registruotų automobilių Norvegijoje buvo varomi elektros.

Elektromobilių skaičiaus augimo Lietuvoje taip pat laukiama. Susisiekimo ministerija yra skelbusi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra leis pasiekti, kad iki 2025 metų įregistruoti nauji elektromobiliai sudarytų apie 10 proc. per metus parduodamų naujų automobilių.

Elektra varomų automobiliai visame pasaulyje populiarėja taip pat dėl to, kad jų savininkai daugelyje šalių turi įvairių lengvatų: įsigijusiems tokį automobilį nereikia mokėti pridėtinės vertės ar importo mokesčių, netaikomi mokesčiai už elektromobilio parkavimą mieste ar važiavimą keliais, leidžiama važiuoti atskiromis juostomis, nemokamai krautis baterijas.