Metų pabaiga tradiciškai yra vienų kitiems dėmesio ir padėkos metas. Tačiau šventiniu laikotarpiu, ypač per Kalėdas, sukaupiama gerokai daugiau atliekų ir daromas didžiulis poveikis aplinkai. Ar galima to išvengti?

Kalėdos neretai vadinamos didžiausia pasaulyje aplinkosaugos nelaime ir tam yra pagrindo. Paskaičiuota, kad australai Kalėdų laikotarpiu išleidžia 60 proc. daugiau pinigų ir sukuria 30 proc. daugiau buitinių atliekų. Panašiai atliekų šiuo šventiniu laikotarpiu sukuria ir britai. Tikėtina, kad panašios tendencijos yra ir Lietuvoje, nes Kalėdos yra šventė, kai artimųjų ir draugų dovanoms išlaidaujama kur kas daugiau nei įprastai.

„Tai, kad daugumai iš mūsų patinka švęsti Kalėdas, nekyla jokių abejonių. Tačiau šiame jaudinančiame šventiniame šurmulyje kartais nepagalvojame, kiek mūsų perkamos dovanos, jų įpakavimas ar net kalėdiniai atvirukai papildomai sukaupia atliekų. Į atliekų srautą nugula ne tik seni, bet ir nauji, dar nepanaudoti daiktai, nes ne kiekviena po kalėdine eglute rasta dovana mus džiugina ar yra reikalinga. Į sąvartyną patenka ne tik daiktai, bet ir kalnai nerūšiuojamų maisto atliekų, nors jos galėtų būti panaudotos kompostui ar energijai gauti“, – sako Aplinkos apsaugos instituto ekspertė Virginija Žygienė.

Skelbiama, kad vien Australijoje per Kalėdas sunaudojama apie 8 000 tonų vyniojamojo popieriaus ir tai prilygsta 50 000 medžių, o maistui išleidžiama papildomai 555 mln. Australijos dolerių (apie 347 mln. eurų). Deja, bet po švenčių trečdalis maisto paprastai išvaistoma. Jungtinėje Karalystėje kasmet į sąvartyną išmetama  maždaug 42 mln. svarų sterlingų vertės nepageidaujamų kalėdinių dovanų.

„Kalėdos yra ir stebuklų metas, todėl gera proga nereikalingą daiktą ne išmesti, o perleisti kitiems ir suteikti daug džiaugsmo. Juk neretai mobilų telefoną keičiame nauju, nors esamas dar gali puikiai veikti, perkame naują drabužį, nors spinta „lūžta“ nuo jau ne vienerius metus nenešiojamų drabužių. Patekę į vartojimo karuselę pamirštame, kad kiekvienas naujas pirkinys daro poveikį aplinkai ir dėl jo gamybai būtinų gamtos resursų, ir dėl to, kad neperdirbamas. Kartais „maudomės“ madoje būti tvariam vietoj to, kad iš tiesų keistume įpročius ir realiai mažintume vartojimą bei įtaką aplinkai“, – kalba V. Žygienė.

Elektronikos atliekų pavojus

Daug žalos aplinkosaugai padaro ne tik plastikinės pakuotės, kurias sunkiau perdirbti, bet ir į perdirbimą nepatenkantys smulkūs elektroniniai daiktai bei žaislai vaikams. Ypač žaislų pardavimas šiuo šventiniu laikotarpiu pastebimai išauga visame pasaulyje.

„Nors gyventojų sąmoningumas auga, tačiau naudojimui netinkama smulki elektroninė įranga ar seni žaislai vaikams vis dar išmetami tiesiog į šiukšliadėžę. Tačiau sena elektros ir elektroninės įranga yra vertinga kaip žaliava dėl jos gamybai panaudotų gamtos išteklių, kaip aukso, sidabro, paladžio ir kitų metalų. Perdirbimo metu gautos žaliavos leidžia taupyti resursus ir neteršti gamtos“, – pažymi Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad daug smulkios elektronikos, kaip ir žaislų, veikia tik su ličio jonų baterijomis. Jose, kaip ir nešiojamuose akumuliatoriuose, yra pavojingų medžiagų (švino, ličio, cinko ar kadmio). Dėl to baterijų ir akumuliatorių jokiu būdu negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius ar sandėliuoti namuose.

Specialistų teigimu, kai kurios vaikams dovanojamos dovanos gali turėti ilgalaikį poveikį jų sveikatai. Pavyzdžiui, dauguma parduodamų žaislų yra pagaminti iš plastiko, o jame gali būti kenksmingų cheminių medžiagų, vadinamųjų ftalatų. Mokslininkų tyrimai rodo, kad su tarša mikroplastiku susiduriama visur –  namuose, darbe ar net mokykloje. Mikroplastikas patenka į žmogaus organizmą, ne tik į vandenynus.

„Kai kurios technologinės naujovės (lengvesni gaminiai, bet miniatiūriniai jų komponentai ar suklijuotos detalės) apsunkina smulkios elektroninės įrangos taisymą ir perdirbimą. Pavyzdžiui, susiduriama su sunkumais, kai sunkiau iš kai kurių elektroninių prietaisų išimti ličio jonų baterijas. Tačiau atliekų tvarkytojai turi specialią įrangą elektronikos atliekoms perdirbti – dėl to pavojingos medžiagos nepatenka į aplinką, o atliekos yra tinkamai sutvarkomos“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Kur atiduoti elektronikos atliekas

Gyventojai netinkamą naudojimui elektros ir elektroninės įrangą gali nemokamai pristatyti į ja prekiaujančią prekybos vietą net ir neperkant naujos įrangos. Didesniuose prekybos centruose arba šalia jų stovi specialios talpos elektronikos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekoms. Elektronikos atliekas taip pat priima savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kai kurie atliekų tvarkytojai patys iš namų paima stambią įrangą (šaldytuvus, indaploves ir pan.).

Jei kyla klausimų, apie elektronikos atliekų surinkimą, jų priėmimo vietas ir sąlygas, šių ir kitų atliekų tvarkytojus daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėse www.atliekos.lt arba www.eei.lt.