Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?

Bendrovės „Think light“ vadovas Andrius Kleiza teigia, kad dažniausiai išmaniąsias sistemas gyventojai keičia remontų metu.

„Projektuose naudojame labai aukštos kokybės gaminius, nes dirbame su gyvenamaisiais būstais, kur patikimumas yra aukščiausias prioritetas. Naudojamų gaminių tarnavimo laikas yra 15-20 metų, tačiau dažniausiai vartotojai, renovuodami būstus, pilnai atnaujina valdymo sistemas kas 10-15 metų. Atnaujinimų priežastis – naujesnis ir geresnis funkcionalumas“, — sako A. Kleiza.

Pasak jo, renovacijos metu atnaujinama programinė įranga ir dalis prietaisų.

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „Jung Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio teigimu, šiuo metu patikimi gaminiai puikiausiai veikia 15-20 metų. Žvelgiant iš kokybės ir ilgaamžiškumo pusės – profesionalaus lygio pastatų automatika greičiau pasens morališkai nei suges.

„Po tiek laiko jų taisyti tiesiog nebėra prasmės – įranga keičiama naujos kartos gaminiais. Taip būstui pridedama papildomo naujo funkcionalumo, susijusio su kintančiu gyvenimo būdu, poreikiais“, — sako R. Skurdenis.

Tendencijos rodo, kad net 99,9 proc. atvejų gaminys keičiamas, nes logistikos ir remonto kaštai yra didesni nei naujo gaminio įdiegimas. „Šiuo atveju nuo vartotojo nepriklauso ar daiktą remontuoti, ar jį keisti kitu – tai nusprendžia gamintojas, kuris tuo pačiu rūpinasi ir saugumo užtikrinimu“, — teigia „Jung Vilnius“ vadovas.

Paklaustas apie tokių atliekų tvarkymą šio centro vadovas pasakoja, kad tokie įrenginiai kaip, pavyzdžiui, jungiklis ar kištukinis lizdas, kurių negalima suremontuoti, utilizuojami Lietuvoje, o sudėtingi gaminiai siunčiami į gamyklą Vokietijoje. Čia analizuojamos gedimo priežastys ir gauta informacija naudojama gaminių tobulinimui. Vėliau gaminys utilizuojamas taip, kaip to reikalauja šalies įstatymai.

Senas įrenginys — ne atlieka, o žaliava

 Gamintojų ir importuotojų asociacijos ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ vadovė Veronika Masalienė pažymi, kad naujos technologijos dažnai būna vienas iš skatinančių veiksnių pakeisti turimą elektros ir elektroninę įrangą naujesne, nors neretai įrenginiai dar tinkami naudoti.

„Senas įrenginys toli gražu iškart netampa atlieka. Kartais užtenka nedidelio remonto ir elektronika tarnauja dar daug metų. Kita vertus, visuomet yra vartotojų, kurie dairosi pigiau įsigyti dar veikiančią naudotą techniką. Tuo atveju, kai vis tik norima atsikratyti turima elektronine įranga, būtina pasirūpinti, kad ji patektų pas atliekų tvarkytojus. Jei nežinote, kur priduoti senus elektronikos prietaisus, informacijos ieškokite www.atliekos.lt arba www.eei.lt“, – sako V. Masalienė.

Tinkamai išrūšiuotos ir perdirbtos elektronikos, kurioje dažnai yra nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių, atliekos tampa žaliavomis naujiems gaminiams kurti, taupomi gamtos ištekliai ir daromas mažesnis poveikis aplinkai.

Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir perdirbimą numato ES direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva. Pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą 2019 metais turi būti sutvarkyta 60 proc. Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos, jei yra įsteigta pakankamai vietų šioms atliekoms surinkti.