Europos Sąjungos valstybės narės surenka ir panaudoja kur kas daugiau elektros ir elektroninės įrangos atliekų nei dauguma pasaulio šalių. Tačiau kyla rizika, kad ES nepasieks ambicingesnių tikslų surenkant elektronikos atliekas, teigia viena svarbiausių ES institucijų Europos Audito Rūmai. Jos apžvalgoje nurodoma nemažai iššūkių, pavyzdžiui, susijusių su poreikiu užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių taisyklių, ir tikrinti, ar jų laikomasi, taip pat su pažeidimais ir nusikalstama veikla, pavyzdžiui, neteisėtu elektronikos atliekų vežimu į ES nepriklausančias šalis.

„Laikui bėgant elektronikos atliekų surinkimas ir naudojimas ES pagerėjo, ir šiuo metu ES perdirbama daugiau kaip 80 proc. surenkamų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų, – pranešime spaudai sakė už apžvalgą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Joelle Elvinger. – Tačiau elektronikos atliekos nevienodai veiksmingai surenkamos, perdirbamos ir vėl panaudojamos visose valstybėse narėse, ir tai galėtų būti daroma dar geriau. Taip pat pastebėjome keletą iššūkių, susijusių su tuo, kaip ES sprendžia netinkamo elektronikos atliekų tvarkymo, neteisėto vežimo ir kitos nusikalstamos veiklos klausimus.“

Vienos iš svarbiausių ES institucijos auditorių, apžvalgai apie elektronikos atliekų sektorių parengti pasitelkusių 2017 metų duomenis, teigimu, anksčiau ES pasiekė šių atliekų surinkimo ir naudojimo tikslus, tačiau naujiems tikslams pasiekti reikia daugiau pastangų. Anot jų, panašu, jog tik dvi Bendrijos narės sėkmingai siekė 2019 metams nustatytų surinkimo tikslų.

„Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai patiekė 39,5 tūkst. tonų EEĮ, o buvo surinkta 16,1 tūkst. tonų atliekų, iš jų 15,6 tūkst. tonų sutvarkyta. Duomenys iliustruoja, kad Lietuva neįvykdė EEĮ atliekų surinkimo ir sutvarkymo užduoties“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos bei Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Pagal ES Direktyvą Lietuvoje, kaip ir kitose Bendrijos šalyse, 2019 metais buvo būtina surinkti ir sutvarkyti ne mažiau kaip 60 proc. visų buityje naudojamų EEĮ atliekų, skaičiuojant nuo tiekimo vidaus rinkai pastarųjų trejų metų vidurkio. Užduotys kasmet nuosekliai augo, o nuo 2020 metų ši užduotis padidėjo 5 procentiniais punktais.

Auditoriai taip pat pažymi, kad buvo imtasi veiksmų, pavyzdžiui, į pasiūlymus dėl teisės aktų įtraukti žiedinės ekonomikos reikalavimus (tarkime, dėl ekologinio projektavimo), skatinti mažinti medžiagų naudojimą ir gaminių pataisomumą bei patvarumą. Tačiau šie atnaujinti ekologinio projektavimo reikalavimai dar netaikomi tam tikrai dažnai naudojamai EEĮ įrangai, pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams ir kompiuteriams, nors galėtų būti įtraukti į Žiedinės elektronikos iniciatyvą.

„Europos Audito Rūmai taip pat akcentuoja, kad ES šalims dažnai sunku užtikrinti ES teisės aktų vykdymą: pavyzdžiui, tikrinimas ir kontrolė dažnai atliekami prastai ir retai, todėl atliekos būna tvarkomos netinkamai (pavyzdžiui, šalinant galimai toksiškas medžiagas ar kitas sudėtines medžiagas ir mažinant taršą). Šios problemos itin aktualios ir Lietuvai“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Europos Audito rūmų apžvalgoje taip pat teigiama, kad kai kurioms valstybėms narėms trūksta išteklių, kad jos galėtų tinkamai patikrinti veiklos vykdytojus ir atliekų vežimą už ES ribų.

Ekonominės neteisėto ar nepatikimo atliekų tvarkymo paskatos yra didelės, o rizika, kad sugaus, paprastai maža. Taigi, nusikalstama veikla elektronikos atliekų tvarkymo srityje yra didelis iššūkis, teigia auditoriai.

Elektronikos  atliekos  – tai nebenaudojami elektriniai ir elektroniniai įrankiai, buitiniai prietaisai ir stambi įranga, pavyzdžiui, fotovoltinės plokštės. Šioms atliekoms priskiriamos ir nešiojamosios baterijos bei akumuliatoriai. Netinkamai apdorotos atliekos yra kenksmingos aplinkai dėl jose esančių toksiškų medžiagų.

Dauguma EEĮ atliekų tinka perdirbimui, o iš jų gaunamos žaliavos panaudojamos kitų gaminių gamyboje ir tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai. Pavyzdžiui, viena tona išmaniųjų telefonų turi apie 100 kartų daugiau aukso nei viena tona aukso rūdos.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos nariai 2019 metais iš viso rinkai patiekė 8,72 tūkst. tonų buityje naudojamos EEĮ įrangos, o sutvarkė beveik 5,4 tūkst. tonų. 2020-aisiais organizacijos narių patiektas rinkai kiekis išaugo iki 10,4 tūkst. tonų, o sutvarkytas kiekis – iki beveik 6,8 tūkst. tonų. Tiek 2019 metais, tiek 2020-aisiais Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos nariai pasiekė ir netgi viršijo ES bei Lietuvos Vyriausybės nustatytas užduotis (2019 metais ji buvo 60 proc., 2020 metais – 65 proc.).