Jau lyg ir supratome, kad šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas saugo gamtą. Deja, prie šiukšlių, kurias reikia atsakingai tvarkyti, ne visada priskiriame elektronikos atliekas. Jos vis dar gerokai per dažnai atsiduria komunalinių atliekų konteineriuose ar riogso numestos prie daugiabučių laiptinių.

Pernai pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Jungtinių Tautų skaičiavimu, šios atliekos svėrė gerokai daugiau nei visi suaugusieji Europoje. Manoma, kad iki 2030 m. metinis elektronikos atliekų kiekis sieks 74 mln. tonų ir jis bus dukart didesnis nei 2014-aisiais.

Ekonomikos dalis

Blogiausia tai, kad itin mažai atliekų perdirbama. Pavyzdžiui, pernai buvo perdirbta tik 17,4 proc. visų elektronikos atliekų pasaulyje. Tokios elektronikos gaminiuose esančios aukštos vertės medžiagos kaip auksas, sidabras, varis ar platina galėtų būti vėl panaudotos, deja, yra paliekamos šiukšlių kalnuose. Skaičiuojama, kad jų vertė siekia mažiausiai 57 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Štai tiek pinigų slepiasi neperdirbtose atliekose! Gaminant elektronikos prietaisus, sunaudojama daug įvairių žaliavų: įvairių metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų ir pan. Daugelį šių medžiagų taip pat būtų galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai.

VšĮ Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis primena, kad elektronikos atliekų perdirbimas nėra susijęs tik su aplinkosauga. „Tai yra ir ekonomikos dalis: kuo daugiau elektronikos atliekų surenkame, tuo daugiau darbo vietų sukuriame, tuo daugiau žaliavų atgauname, tad nereikia naudoti pirminių gamtos išteklių”, – apie žiedinę ekonomiką pasakoja pašnekovas.

Itin pavojingos medžiagos

Nesutvarkytose elektronikos atliekose slypi ne tik vertingos medžiagos. Dar blogiau tai, kad jos visų pirma yra pavojingos sveikatai ir aplinkai. Netinkamai ardomi ir irdami elektroniniai prietaisai į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.

Lygintuvai, virduliai, nuotoliniais pultais valdomos žaislinės mašinėlės konteineriuose akių mums nebado, tad širdies dėl jų neskauda. Gal rūpėtų labiau, jei žinotume, kad panašios netinkamai išmestos atliekos gali užteršti mūsų orą, vandenį ir dirvožemį tokiomis toksiškomis medžiagomis kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas ir kt. Elektronikos atliekos taip pat susijusios su visuotiniu klimato šilimu. Jungtinių Tautų duomenimis, dėl netinkamo šaldytuvų ir oro kondicionierių perdirbimo į atmosferą buvo išleista 98 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento. Tai sudaro maždaug 0,3 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Aukojama sveikata ir privatumas

Elektronikos atliekos daugelyje neturtingų šalių yra tapusios pragyvenimo šaltiniu vaikams ir suaugusiems žmonėms. Nors jos leidžia užsidirbti duonos kąsniui, iš tiesų po truputį juos sargdina.

Be to, ir tas kąsnis – nedidelis ir nesaldus: labai dažnai šie tarp elektronikos atliekų besikapstantys vaikai ir suaugusieji yra išnaudojami – jiems mokami centai.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad netinkamai išmesti kompiuteriai ir mobilieji telefonai kelia ne tik aplinkosaugos, bet ir asmeninių problemų dėl informacijos saugumo. Atviruose šiukšlių konteineriuose jie yra prieinami daugeliui žmonių, galinčių ir mokančių ištraukti asmeninę informaciją iš, atrodytų, jau sugedusių prietaisų.

Augančios problemos

Daugiausia elektronikos atliekų 2019 m. išmesta Azijoje – apie 24,9 mln. tonų. JAV gyventojai išmetė apie 13,1 mln. tonų, Europoje – 12 mln. tonų tokių atliekų. Kinija, JAV ir Indija kartu išmetė net 38 proc. visų pasaulio elektronikos atliekų. Suprantama, kad šalyse, kur elektronikos atliekų tvarkymo infrastruktūra išplėtota, atliekų surenkama ir perdirbama daugiau (nors vis tiek per mažai). Na, o ten, kur elektronikos prietaisų naudojimas sparčiai auga, pavyzdžiui, Indijoje ir Kinijoje, o infrastruktūros beveik nėra, problemos dėl atliekų auga kaip ant mielių. JungtinėsTautos tokį atliekų kaupimąsi yra pavadinusios atliekų cunamiu.

„Kasmet į Lietuvos vidaus rinką oficialiai patenka apie 30 tūkst. tonų elektronikos prietaisų, dar 10, o gal ir daugiau tūkstančių tonų – neoficialiai. Pagal elektronikos gaminių kiekį, tenkantį vienam gyventojui, Europos Sąjungoje užimame aukštą poziciją, kitaip tariant, lietuviai labai mėgsta naudoti elektronikos prietaisus. Vadinasi, jų ir išmeta nemažai. Įdomus paradoksas, kad kuo geriau žmonės gyvena, tuo mažiau elektronikos prietaisų įsigyja ir tuo mažiau jų išmeta. Dideles pajamas gaunantys žmonės linkę pirkti kokybiškus, ilgai tarnaujančius elektronikos prietaisus”, – sako A. Skinulis.

Tik daugės

Tai, ką šiandien vadiname aplinkai draugišku transportu, ateityje taip pat taps nemenku galvosūkiu. Kaip ir bet kokios kitos transporto priemonės, elektromobiliai sensta, vadinasi, ateityje reikės perdirbti milijonus tonų eksploatuoti netinkamų ličio jonų baterijų. Rinkų tyrimų bendrovės „IDTechEx” duomenys rodo, kad iki 2040 m. bendras eksploatuoti netinkamų elektrinio transporto ličio jonų baterijų kiekis pasieks 7,8 mln. tonų per metus. Prie elektrinių transporto priemonių priskiriami ir elektriniai dviračiai bei paspirtukai. Jiems sugedus ar įsigijus naują priemonę, reikia nepamiršti, kad elektriniai dviračiai ir paspirtukai nėra tik metalo laužas, juose yra įmontuotos ir ličio jonų baterijos.

Dar viena bręstanti problema – vis labiau populiarėjančios elektroninės cigaretės. Netinkamos naudoti jos, kaip ir kitos elektronikos atliekos, turi būti rūšiuojamos ir patekti pas atliekų tvarkytojus.

Nevykdo pareigų

Lietuvoje buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos perdirbimą reglamentuoja Europos Sąjungos direktyva. Remiantis ja, šiais metais mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visų į Lietuvos rinką patekusių buitinių elektronikos gaminių atliekų, t. y. 5 proc. daugiau nei pernai. Baterijų ir akumuliatorių, montuojamų mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, žaisluose ir pan., atliekų turi būti sutvarkyta ir perdirbta 45 proc.

Pasak A. Skinulio, 65 proc. yra apatinė elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo normos riba, kuo daugiau – tuo geriau. Deja, kol kas ir tiek pasiekti gana sudėtinga. Kaip teigia pašnekovas, siekiai neatrodytų tokie dideli, jei visi elektronikos prietaisų gamintojai ir importuotojai vykdytų savo įsipareigojimus. „Įstatymo nustatyta, kad visi gamintojai ir importuotojai, kurie tiekia Lietuvos rinkai elektronikos prekes, privalo rūpintis elektronikos atliekų tvarkymu ir jį finansuoti. Realiai tai daro nedaug verslininkų. Savo pareigas visiškai įvykdo tik apie 30 proc. gamintojų ir importuotojų, nemažai gamintojų ir importuotojų jas įvykdo iš dalies, bet yra labai daug ir tokių, kurie visiškai nevykdo įsipareigojimų”, – apgailestauja A. Skinulis.

Kas teršia, tas ir moka

Dera atkreipti dėmesį, kad už rūšiuotų atliekų tvarkymą moka elektronikos prekių gamintojai ir importuotojai, o už savo ir kaimynų išmestas šiukšles sumokame visi. Kitaip sakant, elektronikos atliekas mesdami į bendrus konteinerius ar palikdami pamiškėse prarandame savo pinigus. A. Skinulis skatina pasinaudoti nemokamomis galimybėmis atsikratyti nereikalingų elektronikos prietaisų.

Vis dar nedaug gyventojų žino, kad nedidelių gabaritų elektronikos atliekas galima nešti į bet kurią elektronikos prekių prekybos vietą, kur parduodami tos pačios paskirties gaminiai. Nenaudojami elektronikos prietaisai turi būti priimti net ir neperkant naujos įrangos. Tai nebūtinai turi būti ta pati parduotuvė, kurioje prietaisas buvo įsigytas, svarbu, kad joje būtų prekiaujama panašaus tipo elektronikos gaminiais. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų parduotuvė turi priimti gyventojų nenaudojamus mobiliuosius įrenginius, įvairių elektronikos prietaisų pardavėjai – įvairią smulkią buitinę techniką. Didesnį prietaisą, pavyzdžiui, indaplovę ar skalbyklę, į prekybos vietą galima atvežti tuomet, kai ketinama pirkti naują daiktą. Kiekviename didesniame prekybos centre taip pat yra įrengtos specialios smulkių elektronikos gaminių surinkimo dėžės, jas paprastai galima rasti tik įėjus į parduotuvę.

Informacija vienoje vietoje

Didelių matmenų elektronikos prietaisus galima atiduoti keletu būdų. Galima juos nuvežti į savivaldybių stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles ir specialias, gamintojų ir importuotojų įsteigtas, elektronikos atliekų priėmimo vietas. Kitas būdas – juos tiesiogiai atiduoti elektronikos atliekas tvarkančioms įmonėms. Jos už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas dar ir sumokės gyventojams. Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai gali išsikviesti atliekų taksi, ir atliekos bus išvežtos iš namų. Be to, vyksta įvairios elektronikos atliekų surinkimo iš gyventojų akcijos. Pavyzdžiui, Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacija visus metus mokslo ir ugdymo įstaigose vykdo aplinkosaugos projektą „Mes rūšiuojam” – renka elektronikos ir nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių atliekas. Šiuo metu Lietuvos bendruomenėse vyksta projektas „Mes rūšiuojam. Vasara”.

Visą informaciją apie elektronikos ir kitų atliekų surinkimą, aikštelių vietas, darbo laiką, atliekas tvarkančias įmones ir pan. galima rasti svetainėje wwia/. atliekos.lt. Tereikia pasirinkti, kokių atliekų tvarkymas domina ir savo gyvenamąją vietovę.

Išveža, bet nepasirūpina

Skelbimų apie elektronikos ir kitų atliekų surinkimą galima rasti ir skelbimų lentose, įvairiuose interneto puslapiuose.

Kai kurie verslininkai tikrai atsakingai pasirūpins atliekomis. Deja, nemažai yra tokių, kurie elektronikos atliekas superka nelegaliai. A. Skinulis pabrėžia, jog elektronikos atliekas nelegaliai superkantys ir ardantys asmenys siekia išgauti tik vertingas antrines žaliavas. Prietaisai prieš juos ardant nepadaromi nekenksmingi, o visos pigesnės antrinės žaliavos išmetamos tiesiog į sąvartynus, pamiškes ar tuos pačius komunalinių atliekų konteinerius. Taigi mes, gyventojai, nieko nelaimime: ir patys vėl mokame, ir dar aplinka tampa užteršta.

„Prieš atiduodami ar parduodami senus buities prietaisus žmonės turi įsitikinti, kad juos paimantys ar superkantys asmenys turi tokiai veiklai būtinus leidimus. Kitu atveju bus pažeisti šiuo metu Lietuvoje veikiantys įstatymai. Paprasčiausias būdas patikrinti įmonės legalumą – paieškoti jos puslapyje www. atliekos.lt. Jeigu nėra, labai tikėtina, kad prietaisą atiduosite nelegaliai veikiančiai įmonei”, – sako A. Skinulis.

Kitokie sprendimai

Siekiant, kad elektronikos atliekų apskritai būtų mažiau, siūloma ne išmesti turimus prietaisus ir skubėti pirkti naujų, o pailginti jų gyvenimą, t. y. taisyti. Jei prietaisas dar veikia, galima jį parduoti už simbolinę kainą ar tiesiog padovanoti.

Apie naujus sprendimus galvoja ir Europos Parlamentas. Jis paragino Europos Komisiją užtikrinti, kad visiems mobiliesiems įrenginiams būtų naudojami universalūs krovikliai. Vadinasi, pirkėjams nebereikėtų įsigyti naujo baterijai įkrauti ir duomenims sinchronizuoti skirto laido, kaskart įsigijus naują mobilųjį prietaisą. Žmonės taip pat skatinami naudoti universalius belaidžius kroviklius, kad jais būtų galima įkrauti daugybę skirtingų mobiliųjų įrenginių.

Kaip ir kur surenkamos elektronikos atliekos?

  • Elektronikos atliekos surenkamos nuvykus pas gyventojus specialiu transportu.
  • Elektronikos atliekas galima nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
  • Netinkamą naudoti elektroninę įrangą galima patiems nemokamai pristatyti į tokios įrangos prekybos vietą net ir neketinant pirkti naujo prietaiso. Taip pat galima nunešti į specialias elektronikos atliekų surinkimo dėžes prekybos centruose.

Daug naudingos informacijos pateikta www.atliekos.lt.

Kas priskiriama elektronikos gaminiams?

Elektronikos gaminiais laikomi įrenginiai, kuriuose yra baterija, akumuliatorius ar elektros kištukas. Buityje susidarančioms elektronikos atliekoms priskiriami kompiuteriai, mobilieji telefonai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, vaizdo kameros ir grotuvai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, skalbimo mašinos ir drabužių džiovinimo įranga, mikrobangų krosnelės, viryklės, lygintuvai, skrudintuvai, elektriniai šildymo prietaisai, lempos, dulkių siurbliai, vejos pjovimo ir kiti sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai bei kt.

Šaltinis: „Savaitė”