Įvairias atliekas visoje Lietuvoje savaitgalį rinkę gyventojai nuošalesnėse vietose aptiko ne tik nemažai automobilių padangų, bet ir automobilių stiklų, kurių negalima mesti į buitinių atliekų ar stiklo pakuočių konteinerius – jie turėtų būti sutvarkomi atskirai, kaip ir kitos automobilių atliekos.

Kiekviename automobilyje yra apie 70 kg stiklo. Lietuvoje per metus išardoma apie 33-37 tūkst. naudoti nebetinkamų automobilių, todėl kasmet Lietuvoje susidaro apie 2,5 tūkst. tonų automobilinio stiklo. Jo negalima mesti nei į buitinių atliekų konteinerius, nei į specializuotus stiklo pakuočių konteinerius, nes šis stiklas dėl savo sudėties turi būti perdirbamas naudojant specialias technologijas, kurios leistų nuo stiklo atskirti plastiką, gumą, klijų likučius ir kitas medžiagas. Automobilių stiklą Lietuvoje surenka vos kelios bendrovės, už tokio stiklo pridavimą imamas mokestis, todėl tikėtina, kas apie 2 tūkst. tonų automobilių stiklų kasmet patenka į sąvartynus arba atsiduria pakelėse ar kitose nuošalesnėse vietose. Kaip žinoma, stiklas, pakliuvęs į aplinką, nesuyra mažiausiai 500 metų.

Automobilių stiklus surenkančios atliekų tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, jog pas juos per metus pakliūva apie 50 tonų automobilių stiklo. Įmonėje stiklai rūšiuojami ir vežami perdirbimui į užsienio šalis. Anot A.Puškoriaus, Lietuvoje kol kas nėra automobilių stiklų perdirbimui reikalingos įrangos, nes surenkamas automobilių stiklo atliekų kiekis gerokai per mažas, kad specialią įrangą apsimokėtų įsigyti.

„Įrangą ekonomiškai naudinga būtų įsigyti ir naudoti tokiu atveju, jei Lietuvoje būtų surenkama bent apie 900-1000 tonų automobilių stiklo atliekų kasmet“, – sako A.Puškorius. Kol stiklo kiekis mažesnis, įrangos įsigijimas ir naudojimas būtų nuostolingas.

Viena iš priežasčių, kodėl automobilių stiklo atliekų surenkama tiek mažai – už jo pridavimą atliekų turėtojai turi mokėti šių atliekų surinkėjams. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit sako, kad jo vadovaujamos asociacijos nariams rūpesčių dėl stiklo yra mažiau, nes Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA), įgyvendindama gamintojų atsakomybės principą,  finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių atliekų tvarkymą, tarp jų ir stiklo, o  „Atliekų tvarkymo centras“ tą stiklą tvarkingai surenka ir atiduoda perdirbti.

ENTPTA vienija įmones, užsiimančias eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla, kuri apima transporto priemonių surinkimą, vežimą, ardymą, išmontavimą, atliekų rūšiavimą, pridavimą ir pan.

Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas  privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Tai galima padaryti pasinaudojant GIA kartu su ENTPA jau kurį laiką sukurtos efektyvios senų automobilių tvarkymo sistemos paslaugomis, sudarančios galimybes automobilius priduoti kiekvienoje Lietuvos apskrityje (http://www.gia.lt/transporto-priemones/gyventojams/).

Leave a comment