Pakelėse, miškuose ar prie konteinerių besimėtančios senos padangos tapo įprastu vaizdu kiekviename Lietuvos mieste ar kaimelyje. Nebestebina ir prie autoservisų pūpsantys kalnai suverstų padangų atliekų. Idėjų, kaip panaudoti senas padangas, būta ir skandalingų, ir iki šiol gyvuojančių.

Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje Floridoje iš senų padangų buvo sukurtas povandeninis dirbtinis Osborno rifas. Šios idėjos autorių planas iš tiesų buvo ambicingas: čia turėjo būti ne tik sukurtas rojus žuvims ir jūros augalams, galimybė užsiimti sportine žūkle, nardymu, bet ir utilizuojamos senos automobilių padangos. Vien 1972 metais į vandenį buvo sumesta apie 700 tūkst. į ryšulius surištų senų padangų.

Tačiau XXI amžiaus pradžioje paaiškėjo, kad dirbtinis rifas buvo tikra nelaimė gamtai. Uraganų ir štormų išjudintos padangos naikino natūralius rifus, dėl sutrūnijusios įrangos pabirusios padangos tebeplaukia į Floridos pakrantes, o augalai ir žuvys čia taip ir neapsigyveno. Tūkstančiai senų padangų vis dar yra jūroje, o jų iškėlimui iš vandens iki šiol skiriami milijonai dolerių.

„Osborno rifo projektas iš tiesų yra skandalingas, tačiau pasaulyje geros praktikos, kaip panaudoti senas padangas, tikrai netrūksta. Iš perdirbtų padangų atsiranda sporto aikštynų, vaikų žaidimo aikštelių ar  bituminės stogų dangos, gaminami įvairūs smulkūs gumos gaminiai. Kai kuriose šalyse iš padangų perdirbtos gumos granulės naudojamos asfaltui tiesti ar automobilių statymo apsauginiams kuoleliams gaminti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) ir Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Neretai gyventojai ar įmonės degina gumines padangas arba jas kaupia šalia pastatų, palieka prie konteinerių arba meta bet kur. Skaičiuojama, kad į gamtą patekusios guminės padangos suyra ne mažiau kaip per 120-140 metų. Tačiau už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti daugiau kaip 140 eurų siekiančią žalą.

„Nepasirūpinę nenaudojamomis padangomis teršiame gamtą, keliame pavojų žmonių sveikatai. Šios atliekos neretai tampa ir gaisro priežastimi. Senos padangos taip pat deginamos specialiuose įrenginiuose ir tokiu būdu išgaunama energija. Padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, tačiau tūkstančiai tonų šių atliekų nėra tinkamai sutvarkomos. Šiuo metu vidaus rinkoje susidarė tokia situacija, kad padangų gamintojams ir importuotojams labiau apsimoka mokėti baudas, nei pagal įstatymus finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą. Pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. Lietuvos rinkai atskirai patiekto kiekio, tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų senų padangų per metus.

Senos guminės padangos iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), yra surenkamos nemokamai, o GIA finansuoja jų surinkimą ir perdirbimą. Senas padangas galima priduoti padangų pardavėjams ar autoservisams arba jas nugabenti į savivaldybės įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.