Dėl kritusios naftos kainų susidariusi nepalanki padėtis rinkoje kelia didelę grėsmę, kad panaudoto tepalo surinkimas mažės ir šiais metais, o alyvos atliekos ir toliau bus deginamos. Manoma, kad Lietuvos rinkoje yra neapskaitoma apie 10 tūkst. tonų alyvos atliekų, kuriomis automobilių servisai ar kiti pastatai tiesiog šildomi.

Alyvos surinkimą iš automobilių servisų ir parduotuvių organizuojančios bei tinkamą jų sutvarkymą finansuojančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis sako, kad kasmet Lietuvos rinkoje pateikiama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis – iki 3 tūkst. tonų kasmet.

„Dėl žymiai smukusios naftos kainos alyvos atliekų paklausa perdirbimui gerokai sumažėjo, o panaudoto tepalo kaina nuo 2016 metų pradžios Lietuvoje įgijo neigiamą rinkos vertę. Automobilių servisams tenka atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų. Dėl šios priežasties kyla didelė grėsmė, kad šių atliekų šiais metais bus surinkta dar mažiau. Asociacija tik dėl sukurto atliekų surinkimo tinklo gali pasiūlyti savo nariams kuo geresnes alyvos atliekų surinkimo sąlygas“, – sako A. Skinulis.

Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad alyvos gamintojai ir importuotojai turi kompensuoti autoservisams ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus, jei alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama.

„Tačiau ši įstatymo nuostata neveikia, nes teisės akto reikalavimas yra abstraktus. Autoservisai ar atliekų tvarkytojai nežino, į ką kreiptis, o alyvos gamintojas ar importuotojas – kam kompensuoti panaudoto tepalo surinkimo ir sutvarkymo sąnaudas. Kol naftos kainos rinkoje buvo didelės, sunkumų alyvos atliekų tvarkymo rinkoje nebuvo“, – komentuoja GIA vadovas.

Šiuo metu šviesiosios naftos barelis rinkoje kainuoja apie 52 JAV dolerius. Naftos kainai pakilus iki maždaug 80 JAV dolerių už barelį alyvos atliekų, iš kurių išgaunama bazinė alyva, paklausa perdirbimui vėl atsigautų.

„Rinkoje situacija iš tiesų yra labai bloga. Dabar, kai reikia mokėti pinigus už alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, didžioji dalis panaudotų tepalų ir toliau bus deginama, juolab šešėlinė rinka Lietuvoje yra ganėtinai stipri“, – teigia atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

Alyva yra degi ir tam, kad nereikėtų pirkti dyzelino, jos atliekos neteisėtai naudojamos automobilių servisų, namų ir kitų pastatų šildymui. „Juodojoje rinkoje per metus atsiranda apie 10 tūkst. tonų alyvos atliekų, kurios panaudojamos kaip kuras. Dėl to padaroma didelė žala ekonomikai ir gamtai. Naudojant daugiau naftos vietoj to, kad iš alyvos atliekų būtų pagaminama bazinė alyva, o iš jos –  alyva pardavimui, nesaugomi gamtos ištekliai, o dėl mažesnių kuro pirkimo apimčių mažiau mokesčių atitenka valstybei,“, – kalba A. Skinulis.

GIA vadovo nuomone, būtina arba keisti įstatymą ir atsisakyti nuostatos dėl neigiamą vertę rinkoje turinčių alyvų atliekų kompensavimo, arba nustatyti aiškią tvarką, kaip rinka turi veikti. Pavyzdžiui, numatyti, kad autoservisas privalo priduoti tam tikrą kiekį alyvos atliekų ar panašiai.

GIA atliekų tvarkymo sistemoje per 2015 metus buvo surinkta virš 773 tonų alyvos atliekų, tačiau 2016 metais jų kiekis buvo mažesnis.

Alyvos atliekos yra priskiriamos pavojingos atliekoms, todėl turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, kurie gali sukelti įvairius susirgimus. Alyvos atliekų deginimas pastatuose daro didelę žalą gamtai, nes degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.