Senų televizorių perdirbimas yra brangus procesas, tačiau tą daryti būtina. Sąvartynuose ar prie konteinerių paliekami televizoriai teršia aplinką ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį mūsų sveikatai. Koks yra senų televizorių, kurių kasmet Lietuvoje surenkama ir sutvarkoma daugiau kaip 1 tūkst.,  perdirbimo kelias?

Elektroninės įrangos atliekos, tarp kurių yra ir televizoriai, sudaro įspūdingus kiekius visame pasaulyje. Vien Lietuvoje kasmet yra surenkama ir perdirbama gerokai virš 1 tūkst. tonų nebenaudojamų televizorių ir monitorių.

„Senas televizorius, ypač senesnės kartos, kineskopiniai, nebeturi vertės rinkoje kaip prekė ir tinkami tik perdirbimui“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

Atliekų tvarkytojai visas televizoriaus dalis atskiria rankiniu būdu. Pirmiausia iš seno televizoriaus korpuso yra pašalinamas kineskopas, plastikinis ar medinis korpusas, mikroschemos, laidai, jungtys. Gautos plastiko atliekos rūšiuojamos ir perdirbamos, jos gali būti panaudotas ir kaip energijos šaltinis. Į perdirbimą taip pat patenka laidai ir jungtys. Televizorių mikroschemose yra tauriųjų metalų, kurie išgaunami tolesnio perdirbimo metu.

„Senesnės kartos televizoriuje gali būti pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, ant kineskopų vidinio paviršiaus susikaupusių metalo dulkių (liuminoforo), kurias atliekų tvarkytojai pašalina. Švarus televizorių stiklas yra aukštos kokybės ir papildomai apdorotas pavirsta stiklo granulėmis. Iš šių granulių gaminami stiklo blokeliai, jos taip pat naudojamos kaip biri izoliacija. Stiklo granulės tinka sausų mišinių, lengvųjų betonų, blokelių, apdailos plokščių, drenažo ar akmens masės gaminių gamybai, kelių tiesimui“, – sako A. Puškorius.

Vykdant ES direktyvas, šiais metais, palyginti su 2016-aisiais, Lietuvoje privaloma surinkti ir perdirbti 5 proc. daugiau buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Kompiuterių monitorių ir televizorių atliekų surinkimo bei perdirbimo kiekis išauga iki 50 proc. visų vidaus rinkai patiekiamų atliekų pagal svorį.

„Kasmet griežtėjant aplinkos apsaugos reikalavimams, kiekvienas visuomenės narys turėtų atsakingiau rūšiuoti visas atliekas. Šiuo metu Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) visoje Lietuvoje jau yra įrengusi 130 buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų, o skaičiuojant vietas kartu su importuotojais ir gamintojais jų šalyje yra daugiau kaip tūkstantis. Rūšiuoti atliekas skatina ir mūsų kasmet vykdomas aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) ir EGIO vadovas Alfredas Skinulis.

A. Skinulis primena, kad gyventojai gali elektros ir elektroninės įrangos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba palikti šia technika prekiaujančiame prekybos centre net ir nepirkdamas naujos įrangos. Atliekas taip pat galima nuvežti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą) atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu).